Trečiadienį Vyriausybės posėdyje Aplinkos ministerijos siūlymu buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, leisiantis užtikrinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumą ir išsamumą, sutaupyti valstybės biudžeto lėšas ir įgyvendinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie žemės sklypams taikomas teritorijas, kuriose galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet kurios nėra įregistruotos registre, gali būti panaikintos tik pateikus suinteresuoto asmens prašymą.
Kartu su prašymu Registrų centrui būtina pateikti asmens, suinteresuoto ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, vykdymu, dokumentus. Nekilnojamojo turto registre įregistravus teritoriją, kuriai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, su ja susijusi ankstesnė žyma tampa neaktuali, tačiau toliau yra viešinama, nors turėtų būti perkelta į registro archyvą. Todėl registro duomenys tampa netikslūs ir neišsamūs.
Pakeitus Vyriausybės nutarimą, iki 2026 m. gruodžio 31 d. Registrų centras žemės sklypų žymas į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą perkels be atskiro suinteresuoto asmens prašymo, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruojama su šia žyma susijusi teritorija.
Pokyčiams įgyvendinti būtina, kad Registrų centrui būtų perduoti valstybės registruose, kadastruose ar informacinėse sistemose sukaupti duomenys. Siekiant integruoti šiuos duomenis į Nekilnojamojo turto registrą bus sukurtas IT sprendimas, kuris leis perkelti žymas į registro duomenų bazės archyvą. Šio sprendimo kūrimą, kurio numatoma kaina yra apie 24 tūkst. eurų, finansuos Aplinkos ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2 mln. žymų, susijusių su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Kultūros paveldo departamento teikiamais teritorijoms įregistruoti reikalingais duomenimis, sukauptais valstybės registruose, kadastruose ar valstybės informacinėse sistemose.
Jei šios žymos būtų išregistruojamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką – suinteresuoto asmens prašymu – sąnaudų kompensavimui iš valstybės biudžeto reikėtų beveik 13 mln. eurų.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.
